Kȁšmīr
Kȁšmīr {{c=0}}({{/c}}Kashmir{{c=0}}){{/c}} m 〈G Kȁšmīra〉 geogr. {{c=0}}teritorij na SZ Indijskog potkontinenta, veći gradovi Srinagar i Jammu{{/c}}

Veliki rječnik hrvatskoga jezika. 2013.

Look at other dictionaries:

  • šmir — šmìr interj.; KŽ 1. kartojant nusakomas vikrus bėgimas: Pelė par kelią šmìr šmìr šmìr KlvrŽ. Šmir šmir! Bėgo, bėgo ir pabėgo (pelytė) LTR(Pn). 2. staigiam, vikriam išbėgimui nusakyti: Ka pamačiau – tik šmìr lauk! Trk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šmirkšti — 1 šmir̃kšti, čia, tė 1. intr. J, OGLI327, DŽ švirkšti, trykšti: Iš bačkos šmir̃kščia alus pro volę – negaliu užturėt Ėr. Kai tik paleidžia nosį, tai teip ir šmir̃kščia kraujas Pc. Kad davė akmeniu, tai kraujas pradėjo šmir̃kšt Slm. O tas kraujas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • smirskus — smir̃skus, ė smob. (2) menk. LKKII178 kas smirdi, smirdina, smirdžius, pasmirdėlis: Su anum negaliu gulėti, didelis smir̃skus – be parstojo smirda i smirda Užv. Ka tu toks smir̃skus, aš tavę niekur nesivesiu Jrb. Aš pas tokį smir̃skų nenoriu nei… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • smirdalas — smir̃dalas sm. (3b) Š, DŽ, NdŽ, smìrdalas (3a) 1. sing. J smirdantis skystis, dujos ir pan.: Jau baigiasi smir̃dalas (žibalas) Gs. Dėl to smìrdalo rūkalo reikia pusė dienos stovėt dz. Kaimiečiai nekalbūs, rūko kažkokį baisų smirdalą A.Vencl.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • smirdžius — 2 smir̃džius, smir̃dė smob. (2) K, Rtr, NdŽ menk. 1. J, Dkš kas susmirdęs, smirdalius: Eik iš čia, smir̃džiau, tu tik orą gadini Lp. Varykit tą smir̃džių lauk! Alk. Toks smir̃džius, o da eita pry žmonių Kv. Ką tu su ta smirdè prasidedi! Vlkv. ║… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Tétouan — Héraldique …   Wikipédia en Français

  • smirdas — 1 smir̃das sm. (2) Rtr, SlavXIV504, NdŽ 1. Sut, J1, NdŽ smarvė, dvokas. 2. R, MŽ509, N, K, KII202,265 menk. susmirdėlis, nevala. 3. BBNa2,1, Q435, CII387, R301, MŽ403 menk. nenaudėlis, nešvankėlis, bjaurybė, nedorėlis: Trobos smir̃dų tų, kad jas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ağıl — 1. is. <ər.> 1. İnsanda düşünmə və dərketmə qabiliyyəti; zəka. // Şüur, idrak. Bu növcavan gülüzlü, xoşsifətli olub, ağıl və kamalı üzündən məlum edirdi. N. N.. Ağıl deyir, qalmayacaq yer üzündə qandan əsər; Hər könülə ilham kimi gələcəkdir …   Azərbaycan dilinin izahlı lüğəti

  • baş — is. 1. İnsan bədəninin kəllə və sifətdən ibarət olan yuxarı hissəsi. İri baş. Onun başı ilə bədəni arasında tənasüb yoxdur. – Baş bədənin tacıdır, gözlər onun daş qaşı. (Ata. sözü). // Heyvan bədəninin beyin olan yuxarı və ya ön hissəsi. Toğlular …   Azərbaycan dilinin izahlı lüğəti

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”