Kȅlti
Kȅlti m mn 〈N Kȅlt, G Kêltā〉 {{c=0}}({{/c}}Kȅltkinja ž{{c=0}}){{/c}} pov. {{c=0}}skupina indoeuropskih naroda, rasprostranjena u Europi u starom i ranom srednjem vijeku{{/c}}

Veliki rječnik hrvatskoga jezika. 2013.

Look at other dictionaries:

  • kelti — kelti, kẽlia, kėlė I. tr. imti, stumti ką aukštyn; dėti ką į aukštesnę vietą. 1. ką sunkų imti aukštyn: Akmenį kėliau ir tuoįtimpos nieko nepadariau J. Kelk pūrą. Ar pakelsi nuo žemės? Pn.Vakar sunkiai kėliau, dabar dieglys šone Skp. Tokiu būdu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vėjas — sm. (1) K, KGr145, KII5,37, I, LsB309, Š, K.Būg, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, DrskŽ, FzŽ79,384, PolŽ130; SD1192, SD395, Q209, H, R, R76, MŽ, MŽ101, Sut, D.Pošk, N, M, L, LL276, vėjis (1), vėjai pl. (1) 1. oro srovė; oro judėjimas horizontalia kryptimi iš… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • uodega — uodegà sf (3a) KBII88, K, LsB305, Š, Rtr, DŽ, DūnŽ; CII918, Q609, SD1111, SD221, N, R, R320, MŽ, MŽ429, Sut, L, E 1. anat. suplonėjusi stuburinių gyvūnų nugarkaulio atauga, ppr. esanti užpakalinėje kūno dalyje: Šuns uodega MŽ199, N. Mano kumelės …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pūga — 1 pūgà sf. (4) 1. BS58,181, BŽ460, Kv, Škn stiprus vėjas su sniegu, pustymas: Užkilo tokia pūga, net dangus su žeme sumišo Žem. Tokioje pūgojè ir šuo, išvarytas ant pamato, kaukia Stak. Ženteli, lauke didžiausia pūga, nevažiuok numo! Ub. Po… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • koja — 1 koja sf. (1) K; SD259, R 1. viena iš porinių kūno dalių, kuriomis žmogus ar koks kitas padaras eina: Siuvėjas žingsniuoja, aukštai kilnodamas kojas P.Cvir. Kojom nebepainu, nebegaliu Skp. Vaikas viena koja basa nubėgo J.Jabl. Pasukus ratelį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ugnis — ugnìs sf. (4) K, Š, Rtr, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, (2) Pc, PnmR, ùgnis (2) Š, OG241, NdŽ, KlbVII179(Grv, Lkm, Tvr), LD247, LzŽ, Aps, Ad, ùgnis sm. (2) LKKXI174(Zt) 1. SD1110, KlG64, ŽCh310, KBI7, Sut, M įkaitusios, šviečiančios dujos, atsirandančios… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • velnias — sm. (3) KBII54, K, FrnW, RŽ, DŽ, NdŽ 1. LEXXXIII334 mit. žemės ir požemio dievaitis, kipšas, pinčiukas: Mūsų mitologijoje velnias pagrobia Aušrinę sp. Pikulas buvęs senas, žilas vyriškis su ilga žila barzda, mirtinai blyškios spalvos, apsisiautęs …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šakės — šãkės sf. pl. (2) DŽ, KŽ, (4) Lz 1. SD1192, LL276, Š, Eiš, Brš, Šmn, Kp, Šr įrankis ilgu kotu su dviem ar keliais ražais mėšlui, šiaudams, šienui krauti: Šãkės medžiaginės su dviem dantais Dv. Nebuvo geležinių šãkių, tai buvo iž lazdynų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nosis — 1 nosis sf. (1) 1. uoslės organas: Ilga, kumpa, buki, smaili, plokščia, užriesta nosis KII86. Jo nosis drūta, lūpos storos Ėr. Kvėpuoja pro nosį DŽ. Ir teip visa suminša, vėjeliu praskysta, kad nei nosis šių kvapų visų nepažįsta A.Baran. Nejaučiu …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nosė — sf. (1) žr. 1 nosis: 1. Jo nosė perkreipta an šono Gdr. Nosė suputo nu bitės Pp. Ką čia rakinėji nosę! Vkš. Nosė kaip avies – par visą veidą Krž. Žmogau, paveizėk, tavo nosė nušalusi! Krš. Pievinių apynių dėtas alus yra kvapingiausias, toks… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”